Tolerancija nepriklausomoje Lietuvoje ir sovietmečiu
Lapkričio 16 d. Didždvario gimnazijos nemaža dalis dešimtokų vyko į Lietuvos Respublikos Seimą ir Genocido aukų muziejų. Šių dviejų objektų lankymas buvo pasirinktas neatsitiktinai, nes sugretinus vienos iš atviriausių demokratinės Lietuvos valdžios institucijų darbą ir jos narių požiūrį į žmones bei išgirdus informaciją genocido muziejuje apie sovietmečiu vykdytus žiaurumus prieš besipriešinančius šiam režimui žmones, mokiniai nesunkiai gali padaryti išvadas ir atsakyti į klausimus: Kas yra tolerancija? Kodėl ją reikia puoselėti ir vertinti?
LR Seime buvome laukiami. Seimo nariai noriai bendravo su gimnazistais: pasakojo apie darbo organizavimą, aiškino sudėtingą įstatymų priėmimo mechanizmą. Rankos paspaudimas, nuotrauka, galimybė užduoti necenzūruotą klausimą – tai malonios detalės, pozityviai nuteikusios tiek mane, tiek mokinius. Sovietmečiu mokiniai net pasvajoti negalėjo apie tokį bendravimą su valdžios žmonėmis. Lydimi Seimo narių padėjėjų apžiūrėjome Seimą. Svarbiausia ugdomąja priemone tapo galimybė pamatyti 1992 m. išleistą Lietuvos konstitucijos originalą. Gimnazistai pasijuto tikrais šiuolaikinės istorijos kūrėjais, apsilankę senojoje Seimo salėje, kurioje 1990 m. kovo 11 d. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktas. Tai buvo prisilietimas prie gyvosios istorijos. Kai po poros mėnesių istorijos pamokose mokysimės apie „Dainuojančios revoliucijos“ įvykius Lietuvoje, neabejoju, kad mokiniai prisimins šią salę, o seimo nario padėjėjos Kamilės Šeraitės informacija padės lengviau suprasti analizuojamą temą. Be to, mokiniai turėjo nerealią galimybę – pasėdėti už prezidentinio stalo. Taigi daug įspūdžių, prasmingos ugdomosios informacijos apie pagrindinės Lietuvos įstatymų leidžiamosios institucijos darbą, pokalbiai su seimo nariais – tai viena iš prasmingiausių pamokų apie toleranciją.
Išvykos metu lankėmės Lietuvos Genocido ir rezistencijos muziejuje. Tai buvęs KGB kalėjimas sovietmečiu, kur buvo kalinami, tardomi ir žudomi politiniai kaliniai. Ekskursijos vadovas nuosekliai ir išsamiai papasakojo apie sovietmečiu buvusį žmonių beteisiškumą, pareigūnų savivalę, žmonių kankinimą. Išgirdę informaciją, mokiniai buvo šokiruoti, o pamatę kalinių kameras, mirties bausmės vykdymo patalpas, negalėjo patikėti, kad kažkada tai galėjo vykti. Manau, apsilankymas muziejuje jiems padėjo suvokti, kad nepaisant kylančių problemų šiandieninėje Lietuvoje, demokratija yra didžiulė vertybė ir būtina ją tausoti.
Istorijos mokytoja Giena Kubiliūtė
Lapkričio 16 d. Šiaulių Didždvario gimnazijos II a, II g ir II m kl. mokiniai paminėjo Tolerancijos dieną išvyka į Vilnių. Kelionės tikslas – aplankyti Lietuvos Respublikos Seimą ir Genocido aukų muziejų. Ekskursija prasidėjo LR Seime. Konferencijų salėje vyko susitikimas su Seimo nariais: Laurynu Kasčiūnu, Mykolu Majausku, Vytautu Juozapaičiu ir Žygimantu Pavilioniu. Seimo nariai mums papasakojo apie naujai priimtą „Magnickio“ įstatymą, supažindino su sudėtinga įstatymų priėmimo tvarka. Turėjome galimybę apsilankyti Plenarinėje posėdžių, Prezidento ir Kovo 11-osios salėse. Pastarojoje 1990 m. kovo 11-ąją LR Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis ir kiti Tarybos nariai pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo aktą. Džiugu, kad ekskursiją vedė buvusi didždvarietė, Seimo nario Lauryno Kasčiūno padėjėja Kamilė Šeraitė ir Seimo nario Žygimanto Pavilionio padėjėjas Albert Komar.
Kelionę tęsėme Genocido aukų muziejuje. Jame apžiūrėjome muziejaus ekspozicijas, kuriose atskleidžiamas šalies nepriklausomybės praradimas, sovietų valdžios vykdytos represijos, tautos kova už nepriklausomybės atgavimą. Apžiūrėjome buvusį KGB vidaus kalėjimą, išgirdome pasakojimą apie jame kalintų žmonių patirtas kančias ir pastangas neprarasti žmogiško orumo, tikėjimo ir vilties. Diena išties praėjo turiningai. Buvo įdomu susipažinti su skaudžia mūsų šalies praeitimi, dabartiniu politiniu gyvenimu, supratome, kad sovietmečiu kalbos apie toleranciją nė būti negalėjo.
Ieva Kucinaitė, II g kl.
Nuotraukos: Rūtos Beinoraitės
