Mokomės kitaip: edukacinė išvyka į Šiaurės Lenkiją

Tačiau laikas lekia pirmyn, galimybės keičiasi: vesti istorijos pamoką Šiaurės Lenkijoje – ne utopija, o realybė. Balandžio 19-21 dienomis I-II kl. mokiniai su istorijos mokytojomis vyko  į Šiaurės Lenkiją („LDK istorijos liudytojai Šiaurės Lenkijoje“). Būti Štutgofo koncentracijos stovykloje ir analizuoti holokausto temą yra neginčijamai pažangiau, nei skaityti apie tai geriausiame vadovėlyje. Mokiniai atidžiai klausėsi vadovo pasakojimo apie koncentracijos stovyklos kalinių gyvenimo ir darbo sąlygas. Štutgofe yra išlikusi dujų kamera, kurioje buvo žudomi žmonės,  patalpos, kur buvo deginami jų palaikai. Jose būti –  šiurpoka.  Manau, kad jaunų žmonių apsilankymas koncentracijos stovykloje – ne tik istorinių žinių papildymas, bet ir savų žmogiškųjų vertybių  įsivertinimas.    

Šiaurės Lenkija įdomi sava istorija: tai buvusi prūsų žemė, kurią patiems prūsams valdyti buvo lemta labai trumpai. Gdanskas – puikus, klestintis miestas, žavintis savo architektūros paminklais, garbinga istorija. Pagrindinis mūsų vizito  Gdanske tikslas – aplankyti  naują, modernų  Antrojo pasaulinio karo muziejų. Drąsiai galiu teigti, muziejus ne tik pateisino, bet ir pranoko mūsų visų lūkesčius. Kiekvienas mokinys savo tempu apžiūrinėjo eksponatus ir per ausinukus klausėsi  eksponatų apibūdinimo. Vis girdėdavau mokinių  replikas, kad apie tai jie jau mokėsi ir dabar išmoktą medžiagą įtvirtina.  

Antrą kelionės dieną lankėmės Marienburgo pilyje, kuri yra didžiausia riterių pilis Europoje. Pamokose daug kalbame apie lietuvių kovas su kryžiuočiais, o dabar  turėjome galimybę apžiūrėti kryžininkų tvirtovę, kurios didybe kažkada žavėjosi LDK kunigaikštis Kęstutis. Gaila, kad jis čia pabuvojo ne kaip svečias, o kaip kalinys. Daug  įvairios ir prasmingos medžiagos mokiniai sužinojo vaikščiodami po pilies menes ir rūsius: apie riterių gyvenimo tvarką, magistro rinkimų peripetijas. Džiaugėsi galėdami atsisėsti į didžiojo magistro ištaigingą krėslą ir nusifotografuoti. 

Torunė  – tai nedidelis, bet žavus Lenkijos miestelis. Mūsų apsilankymo priežastis jame – pamatyti autentiškos architektūros pastatus, kurių istorija siekia net XIII amžių. Torunė nebuvo sugriauta karo metais. Gražu, patrauklu, skoninga, nes Torunėje yra draudžiama reklama ir beskoniai kioskai, prekiaujantys neaiškiais gaminiais. Ar galime įsivaizduoti tokį miestą Lietuvoje? Deja... Pasirodo,  Torunėje  gimė ir buvo pakrikštytas pasaulinio garso mokslininkas M. Kopernikas.  Apžiūrėjome namą, kuriame jis augo, bažnyčią, kurioje  buvo pakrikštytas. 

Kelionė pasiteisino vienareikšmiškai. Mokiniai net šnekučiavosi tarpusavyje: „Kaip gerai, kad važiavau, o tai dabar sėdėčiau namie prie kompiuterio ir ką?“ Daugybę istorinių žinių, patirčių,  įspūdžių, dinamiškų vaizdų, socialinių įgūdžių formavimo bagažą gimnazistai parsivežė iš šios kelionės. O mums, mokinius  lydėjusioms mokytojams: Valdai Kizevičiūtei, Laimai Velikienienei, Gienai Kubiliūtei, buvo  smagu matyti mokinius kitoje aplinkoje, geriau juos pažinti.      

 

Giena Kubiliūtė, istorijos mokytoja

Nuotraukos: Arno Balčiūno