Kodėl verta apsilankyti Papilėje?

Rugsėjo 7 d. mes, Šiaulių Didždvario gimnazijos Is klasės mokiniai, drauge su lietuvių kalbos, geografijos ir istorijos mokytojais aplankėme Papilę, kad susipažintume su šio miestelio gamtos ir kultūros įžymybėmis. Stotyje mus pasitiko Steponas, garbaus amžiaus gidas, buvęs Papilės S. Daukanto gimnazijos mokytojas. Tądien jis mielai dalijosi savo žiniomis , atskleidė ne vieną paslaptį. 

Kelionės prasidėjo miestelio aikštėje, kur stovi V. Grybo sukurta S. Daukanto, lietuvių istoriko, skulptūra. Iš čia patraukėme į S. Daukanto memorialinį muziejų, jo vadovė Ernesta papasakojo apie šio veikėjo gyvenimą, veiklą ir nuopelnus. Visiems atmintin įstrigo S. Daukanto įspūdinga kelionė pėsčiomis iš Žemaitijos į sostinę Vilnių, apie 30 slapyvardžių, sukurti žodžiai, pavyzdžiui, vaistininkas, iš obelų šakų suręsta autentiška kėdė, muziejaus kieme rankomis perskaitytas antkapinis įrašas... Užsukome ir į netoliese esančią šv. Juozapo bažnyčią, uoliai gražinamą prieš būsimus atlaidus. Sustojome apžiūrėti kryžiaus, besistiebiančio iš amonito. Jame, beje, galima atpažinti ir milijonų metų senumo dvigeldį moliuską! 

Palengva, mėgaudamiesi puikiu oru, akmeniniu paties S. Daukanto vaikščiotu grindiniu nukakome į senąsias Papilės kapines, įkurtas ant piliakalnio. Prie S. Daukanto kapo gidas Steponas papasakojo, kokios keistos buvo šio žmogaus, tikros vargo pelės, laidotuvės: jose dalyvavo tik kunigas ir kelios moterys. Pasirodo, jos, o ne vyrai į kalną užnešė karstą...

Įdienojus buvo smagu pasidairyti po vaizdingas Papilės apylinkes iš Jurakalnio apžvalgos bokšto, apkabinti penkiolikakamienę liepą, grįžti į miestelio centrą papietauti beždžionių tiltu, kurio sūpavimasis ne vienam įvarė baimės.

Svetingoje S. Daukanto gimnazijoje ne tik pavalgėme, bet ir apžiūrėjome unikalių eksponatų turintį muziejų. Merginų akis traukė pajuodusio žalvario apyrankės, vaikinai žvalgėsi į ietigalius, akmeninius kirvukus. Ne vienas nustebom, kad už muziejaus radinius mokiniams mokytojai ir penketuko (tada buvo penkiabalė sistema) nepagailėdavo!

Tada jaukioje aktų salėje mokytojai surengė kelionės refleksiją: poromis teko išvardyti per 10 profesijų, su kurių atstovais tądien tiesiogiai susidūrėme, vienu sakiniu perteikti kelionės įspūdžius ir net suvaidinti pasirinktą miestelio įdomybę, pavyzdžiui, beždžionių tiltą. 

Kelionei įpusėjus patraukėme į gamtos prieglobstį. Prasidėjo geografinė išvykos dalis. Tiesą sakant, Papilėje iškrėtėme nedidelę šunybę – nupurtėme gardžiais obuoliukais apkibusią obelį ir buvusiose žydų kapinėse prisivalgėme jų saldžiarūgščių vaisių. Užsukęs į namus galantiškasis ponas Steponas geografijos mokytojai atnešė dovanų kažkokį suakmenėjusį gabalą (patį kalcitą!). Keliolika minučių praleidome prie garsiosios upės atodangos. Pasigrožėję gamta ir pailsėję grįžome į geležinkelio stotį. Po valandos jau buvome namie. 

Ši neilga, bet turininga kelionė įrodė, kad Į Papilę verta užsukti. Be to, dažnas iš mūsų pasijutome esą klasė, kolektyvas.

 

Is kl. mokinės Klaudija, Gintarė ir Aistė