Integruoto modelio, skirto užsienyje gyvenantiems bei iš užsienio atvykusiems lietuvių ir kitų šalių vaikų lituanistiniam ugdymui bei su jais dirbančių pedagogų ir specialistų kvalifikacijos tobulinimui, sukūrimas ir išbandymas (Lituanistinis modelis)“
Projekto Nr. VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-006, finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP1-2.2-ŠMM-03-V-01-006.
PROJEKTO KOORDINATORIUS: Vytauto Didžiojo universitetas
PARTNERIAI:
Šiaulių Didždvario gimnazija
Vilniaus lietuvių namai
Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija
Lietuvių kalbos institutas
Viešoji įstaiga „Global Lithuanian Leaders"
PROJEKTO VYKDYTOJAI GIMNAZIJOJE: Janina Dombrovskienė, Jolanta Valančienė, Milda Stasaitytė, Audronė Saldauskienė
PROJEKTO PROBLEMATIKA – nėra sukurta efektyvios metodinės paramos sistemos, kurią sudarytų: mokytojų kvalifikacijos tobulinimo modeliai, švietimo įstaigų, kuriose ugdomi užsieniečių vaikai ir/ar iš užsienio grįžę vaikai, aprūpinimas mokymo medžiaga. Projekte parengti ir išbandyti lituanistinio ugdymo modelis užtikrintų įvairių sričių institucijų (aukštojo mokslo, bendrojo lavinimo, verslo, administravimo) bendradarbiavimo tinklo plėtojimą, siekiant sukurti ir išbandyti inovatyvius ugdymo modulius, integruojant į socialinius tinklus mokymosi įrankius, skirtus mokiniams, mokytojams, kitiems suinteresuotiems lituanistiniu ugdymu asmenims: virtualią biblioteką, virtualią mokymosi aplinką (toliau – VMA), kas padės tikslinei grupei naudotis mokomaisiais objektais: pamokomis, priemonėmis, medžiaga, keistis informacija.
PROJEKTO TIKSLAS – sukurti ir išbandyti integruotą modelį, skirtą užsienyje gyvenančių ir iš užsienio atvykusių vaikų lituanistiniam ugdymui bei su jais dirbančių pedagogų kvalifikacijos tobulinimui. Projekto pridėtinė vertė: sukurtas integruotas lituanistinio ugdymo modelis aktualus ne vien Lietuvos, bet ir tarptautiniu mastu, kadangi jo metu sukurtais produktais: mokymo medžiaga, kvalifikacijos tobulinimo programomis, informacinėmis sistemomis galės naudotis viso pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojai. Kuriant kompleksinių sprendimų sistemą, ypatingas dėmesys skiriamas interaktyvaus mokymosi ir informacijos teikimo galimybių plėtrai: panaudojant jau sukurtas mokymo priemones ir medžiagą, bus sukurta lengvai prieinama šių priemonių sistema, kad dirbantieji lituanistinio švietimo srityje greitai ir lengvai galėtų panaudoti, pritaikyti ir dalintis turima patirtimi.
ĮVYKDYTOS VEIKLOS:
Sukurtas ir pristatytas "Lituanistinis modelis“
• Nuo 2012-03-05 dalyvauta stažuotėje VDU Pasaulio lietuvių akademijoje Vilniuje bei darbiniuose diskusiniuose seminaruose Vilniaus lietuvių namuose ir Lietuvių kalbos institute
• Rinkta medžiaga pasaulio lietuvių bendruomenėse ir lietuvių mokyklose Londone 2012-05-23-29 ir Airijoje 2012-06-14-20, vestas seminaras pasaulio lietuvių savaitgalinėse mokyklose dirbantiems pedagogams "Draugystės tilte“ , vykusiame Korke
• Vesti mokomosios patirties perdavimo seminarai Lietuvoje dirbantiems pedagogams ( Vilniuje 2012-07-03; Kaune 2012-10-08), rinkta ir analizuota medžiaga apie lituanistinio ugdymo ir dvikalbystės problemas Lietuvoje
• Projektas "Lituanistinis modelis“ pristatytas 2012-11-23 Vilniaus parodų rūmuose L ITEXPO "Mokykla 2012“, dalyvauta spaudos konferencijoje
• Nuo 2013 m. sausio "Lituanistinis modelis“ (teorinė medžiaga) paskelbtas virtualioje erdvėje
Šiuo metu kuriama metodinė informacinė lituanistinio ugdymo bazė
• Dalyvauta 2 darbiniuose diskursiniuose seminaruose Vilniuje
• Rašomos 3 kvalifikacijos tobulinimo 40 val. programos ( kiekviena sudaryta iš 6 modulių) mokytojams, dirbantiems su užsieniečių vaikais; mokytojams, dirbantiems su iš užsienio grįžusiais vaikais; mokytojams, dirbantiems užsienio lituanistinėse mokyklose
• Planuojamas vizitas į pasaulio lietuvių mokyklų kasmetinį sąskrydį "Draugystės tiltas‘‘
PLANUOJAMOS VEIKLOS
• Mokomosios medžiagos mokytojų kvalifikacijai tobulinti rengimas
• Mokytojų kvalifikacijos tobulinimui skirtų renginių organizavimas
• Rekomendacijų sukurtam modeliui pateikimas
---
MINTYS IŠ MOKYTOJŲ KASMETINIO SEMINARO
Praeitą sekmadienį, spalio 10-ąją, nuo pat ankstyvo ryto Lietuvos ambasadoje rinkosi mokytojai – mat čia vyko kasmetinis, šiais metais jau aštuntasis JUNGTINĖS KARALYSTĖS LITUANISTINIŲ MOKYKLŲ MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SEMINARAS, į kurį sugužėjo visos Anglijos pedagogai. Nors didžiąją dalį sudarė Londono lituanistinių mokyklų atstovai, tačiau buvo svečių iš Peterboro, Tetfordo, Kembridžo bei kitų Anglijos miestų.
Po sveikinamojo Lietuvos ambasadorės Astos Skaisgirytės Liauškienės ir Jungtinės Karalystės bendruomenės pirmininkės Zitos Čepaitės žodžio pirmąjį pranešimą skaitė Švietimo ir mokslo ministerijos Užsienio
lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė. Ji pasidžiaugė tuo, kad už Lietuvos Respublikos ribų įsikūrusios mokyklos nuo 2012m. sausio pirmosios iš Užsienio reikalų ministerijos perėjo Mokslo ir švietimo ministerijos globon. Ponia Rinkevičienė pristatė projektus, remiančius užsieniečius, besimokinančius lietuvių kalbos, taip pat pateikė gerų žinių tiems, kurie, mokęsi Anglijoje (ar kitose valstybėse), norėtų tęsti studijas Lietuvoje. Pasirodo, tokiu atveju mokiniams tereikia nueiti į Lietuvos Respublikos ambasadą ir išlaikyti lietuvių kalbos suvokimo testą, kuris , anot pranešėjos, nėra sudėtingas. Deja, ne visos ministerijos atstovės žinios buvo
geros – į klausimą „Kada lituanistinių mokyklų mokytojų darbo stažas bus prilygintas Lietuvoje dirbantiems mokytojams“ pranešėja
atsakyti negalėjo, tačiau patikino, kad šis klausimas bus sprendžiamas.
Apie dvikalbėje aplinkoje kylančias lituanistines problemas bei jų sprendimo būdus informatyvų pranešimą perskaitė Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytoja Janina Dombrovskienė. Jos pranešimas buvo naudingas ne tik mokytojo kelią pradėjusiems, bet ir patirties turintiems pedagogams, mat ši specialistė, mokytoja dirbanti jau daugiau nei dvidešimt metų, pateikė praktiškas temas ir novatoriškas idėjas pamokoms vesti ir mokiniams sudominti. Svarbu paminėti, jog siūlytos temos „Vanduo – didžiausias Lietuvos turtas“ arba „Lietuvos gyventojai“ gali būti aptarinėjamos tiek su dešimtokais, tiek su pradinukais pasirenkant vis skirtingus temosspektus. Pranešėja taip pat skatino vos pradėjusiuosius mokytojo kelią jo nemesti: mat svarbu ne klausytis kritikuojančiųjų , bet daryti tai, ką jauti sugebąs geriausiai.
Po uždegančios mokytojos Janinos Dombrovskienės kalbos apie tai, kad kad norint būti mokytoju, juo reikia ir būti, kita pranešėja –Vytauto Didžiojo Universiteto Socialinų mokslų fakulteto dėstytoja Eglė Stasiūnaitienė papasakojo apie technologijų, padėsiančių būti geresniu specialistu naudą. Šios pranešėjos kalbos tikslas buvo pristatyti lituanistinio ugdymo informacinės sistemos LUGIS virtualaus mokymosi galimybes, kurios yra gana plačios: prisiregistravusieji galės skaityti kmygas ir mokslinius straipsnius
virtualioje bibliotekoje, dalyvauti seminaruose, lankyti paskaitas ir už jas atsiskaitinėti. Ponia Eglė Stasiūnaitienė prižadėjo, kad visi seminaro dalyviai, užpildę anketas, prisijungimo slaptažodžius gaus.
Jei aprašytasis pranešimas labiau apeliavo klausančiųjų protus, tai kito pranešėjo kalba sujaudino visų salėje sėdinčiųjų širdis. Kalbu apie grupės „Thundertale“ nario ir Kauno berniukų chorinio dainavimo mokyklos „Varpelis“ mokytojo Jono Chockevičiaus labiau patriotinę kalbą nei pranešimą. Kaip pavyzdį naudodamas savo asmeninę patirtį, kalbėtojas skatino visus, gyvenančius užsienyje, nepamiršti savo šaknų, jas puoselėti ir perduoti ateinančioms kartoms kaip didžiausią vertybę. Liko nepamirštos ir dabartinės Lietuvos aktualijos – politikų elgesys įvardintas senovės romėnų principu „Skaldyk ir valdyk“. Buvo paliesta užsienio lietuviams aktuali tvirtos bendruomenės tema, kuri, anot kalbėtojo, yra raktas į kalbos, kultūros ir papročių išsaugojimą. Jono Chockevičiaus kalbą gyvino šmaikštūs, trumpi pasakojimai iš paties autoriaus gyvenimo, o puikus istorinių faktų žinojimas bei mokėjimas juos pateikti įdomiai ir be pompastikos nepaliko salėje abejingo nei vieno klausytojo. Kalbėjimo metu autorius atsiskleidė ne tik kaip mokytojas ir patriotas, bet ir kaip kompozitorius – jis pristatė savo sukurtą dainą „Atsakyki“ pagal Giedrės Eimontaitės eiles.
Po sočių pietų seminaro dalyviams nuobodžiauti neleido Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja dr. Giedrė Barkauskaitė. Ji ne tik papasakojo apie lietuviškų liaudies šokių ir žaidimų tradicijas, mokino juos grafiškai užrašyti, tačiau taip pat mokino šokti. Jau po pirmojo žaidimo „Mažas mūsų ratelis“ seminaro salė prisipildė mokytojų klegesio ir juoko. Štai taip greitai ir paprastai buvo sulaužytas stereotipas, esą liaudies šokiais domisi vien tik dvi žmonių grupės: pagyvenę ir vaikai. Dr. Giedrės Barkauskaitės parinkti liaudies žaidimai tiko ne tik įvairioms amžiaus grupėms, bet ir visoms progoms: vestuvėms, krikštynoms ar tiesiog draugų susibūrimui. Dar vienas aspektas, kodėl liaudies žaidimai tą popietę patiko visiems dalyvavusiesiems, buvo tas, jog norint šokti nereikėjo jokio specialaus pasiruošimo.
Įdomų pranešimą, kuriame pateikti faktai dalyvius suglumino, perskaitė mokytoja Liuda Jovaišienė. Ar žinojote, jog tik 6 procentai
žemės gyventojų anglų kalbą laiko savo gimtąja kalba? O 75 procentai angliškai apskritai nekalba? Panašu, kad anglų kalba nėra tokia svarbi, kokia patys anglai ją laiko. Ir nors dėl anglų kalbos svarbos galima diskutuoti, tačiau tai, kad Anlijoje yra daug lietuvių, kurie myli ir puoselėja savo gimtąsias tradicijas, abejonių kilti niekam neturėtų. Tuo galėjo įsitikinti seminaro dalyviai, kuriems buvo pristatyta „Mano pirmųjų mokslų“ mokyklėlės Londone pasakos „Eglė – žalčių karalienė“ ekranizacija ir spektaklis „Vabalai Tinginiai Mokiniai“.
Apibendrinus galima teigti, jog seminaras pavyko. Šiuo atveju reiktų padėkoti organizatoriams, kurie ne tik pakvietė naudingus pranešimus skaičiusius mokytojus ir dėstytojus, bet taip pat puikiai paskirstė pranešėjams skirtą laiką, pertraukų metu visus seminaro dalyvius vaišino kava, arbata, sausainukais ir šiltais pietumis. Iš seminaro dalyviai išėjo pakilios, patriotinės nuotaikos ir džiaugėsi, kad turi galimybę skleisti lietuvybę užsienyje.
Apžvelgė Aušrinė Inkrataitė
"Kodėlčiaus" lietuvių kalbos mokytoja
