« Atgal
Titulinis » Naujienos »

Kūrybinės dirbtuvės „Mokymasis neįprastose mokyklos erdvėse“

2019-05-02
Kūrybinės dirbtuvės „Mokymasis neįprastose mokyklos erdvėse“

Gegužės 2 d. gimnazijoje vyko kūrybinės dirbtuvės, kurias kuravo VGTU Architektūros fakulteto dekanas Liutauras Nekrošius, Architektūros pagrindų, teorijos ir dailės katedros vedėja Edita Riaubienė, doktorantės Grėtė Brukštutė ir Dalia Traškinaitė. Dirbtuvių tikslas – leisti mokiniams geriau suprasti, kaip veikia erdvė, kurios kūrėjai yra pati mokyklos bendruomenė, o architektai gali būti tik ta grandis, kuri padeda norus paversti realybe. O kad tikslas būtų pasiektas, mokiniai turi patirti, suvokti ir įgyti kompetencijų, kurios leistų erdvės vartotojams keisti turimą aplinką. Mokiniams buvo siūloma į jau turimą situaciją pažiūrėti kitu kampu ir atsakyti į klausimus: kaip veikia erdvė, kokias galimybes ji teikia, kaip galima ją pertvarkyti, kad ji įgytų naujos kokybės požymių. Taip dirbant, be abejo, tobulinamos įvairios kompetencijos, juk į projektavimo procesą įtraukiami bendruomenės nariai, kurie geriausiai žino, kokių erdvių jiems reikia.

Intensyvių, tris valandas trukusių kūrybinių dirbtuvių dalyviai burtų keliu pagal mokymosi dalykus buvo suskirstyti  į keturias grupes (I grupė: matematika, lietuvių ir užsienio kalbos, II grupė: dailė, technologijos, muzika, kūno kultūra, III grupė: biologija, fizika, chemija, informacinės technologijos, IV grupė: dorinis ugdymas, pilietiškumo pagrindai, geografija ir istorija). Toks grupių sudarymas leido mokiniams išsigryninti ugdymo(si) poreikius ir atsakyti į klausimus: kokie mokymo(si) metodai dažniausiai taikomi šiose pamokose,  kokie aktyvieji metodai galėtų rastis šiose pamokose, kaip naujai suformuotos erdvės leistų mokytojui taikyti naujai pasirinktus metodus.

Kiekviena grupė aktyviai „ieškojo“ vieno ar kito dalyko pamokoms geriausiai tinkančios erdvės.  Visi pasirinkti variantai buvo fiksuojami. Kiekviena grupė, atlikusi užduotis, pateikė pasiūlymus, kaip būtų galima keisti mokymosi būdus ir pritaikyti naujai sukurtą erdvę, kaip veiksmingai ir kūrybingai  išnaudoti įvairias gimnazijos erdves: laiptus, koridorius, valgyklą, direktoriaus kabinetą, mokyklos vidinį kiemą ir t.t. Visi rezultatai „sugulė“ į plakatus, mokyklos brėžinius.

Manome, kad kiekvienas dalyvavęs kūrybinėse dirbtuvėse įgijo tam tikros patirties ir kitokio požiūrio ne tik į pačias (ne)tradicines pamokas, mokymosi būdus, bet ir į mokyklos turimas bendrąsias erdves, kurios gali būti užpildytos ir veiktų ne tik pertraukų, bet ir pamokų metu. Džiaugiamės, kad mokinių indėlis gali nesunkiai padėti keičiant tam tikras nusistovėjusias taisykles ir pačios mokyklos bendruomenės požiūrį į juos supančią architektūrinę erdvę.

Dalia Traškinaitė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantė

Nuotraukos: Muammer Kılıç