« Atgal
Titulinis » Veiklos sritys » Neformalusis ugdymas » Renginiai » 2018-2019 m.m. renginiai »

Lietuvių literatūros pamoka „Pavasarėjančiu keliu į Užventį“

2019-04-30
Lietuvių literatūros pamoka „Pavasarėjančiu keliu į Užventį“

Šių metų gražią, saulėtą balandžio 18 d. III ir I klasių gimnazistai su lietuvių kalbos mokytojomis: Asta Gagiliene ir Vida Balčiūniene, išvyko į Užventį.  Kadangi šiemet trečiokai analizuoja rašytojos Šatrijos Raganos kūrybą, labiausiai domino Užvenčio dvaras, apie kurį ji rašė: „Meilingai glaudžia sodnas prie plačios krūtinės tvenkinį ir rūmą ir šnibžda jiedviem kažkokias nesibaigiančias pasakas...“ Užvenčio dvare prabėgo M. Pečkauskaitės jaunystė, čia ji formavosi kaip asmenybė ir rašytoja, čia ji susipažino su rašytoju, lietuvybės propaguotoju P. Višinskiu. Dvare rašytoja išgyveno 10 metų. Įspūdžiai iš šio dvaro aprašyti apysakose: „Viktutė“, „Sename dvare“. Pastarąjį kūrinį rašytojas V. Mykolaitis-Putinas pavadino „visos mūsų mirštančios bajorijos gulbės giesme“. Nors rašytoja persikėlė į Šiaulius, tačiau ne kartą atvažiuodavo į savo „brangiąją šalelę“ – Užventį. Užventyje 1892-1893 m. gyveno ir Žymantų šeima – viena iš Užvenčio gatvių pavadinta Žemaitės vardu.

Netradicinę pamoką mokiniai pratęsė Ušnėnuose – P. Višinskio gimtinėje. Jo kaimynystėje kurį laiką gyveno ir Žemaitė  (sodybos vietoje stovi atminimo akmuo). Ušnėnuose yra lankęsis kalbininkas J. Jablonskis, redagavęs rašytojos tekstus, švietėjas daktaras P. Avižonis, „Lietuviškos gramatikos“ autorius, rašytoja G. Petkevičaitė- Bitė ir kt. Čia Žemaitė parašė pirmąjį savo kūrinį „Rudens vakaras“.

Gražus ir tikras buvo mokinių prisilietimas prie kultūros, prie to pavasariško parko, kuriame vaikščiojo garsūs mūsų tautos žmonės. Saulės nušviestu  keliu grįžome namo, įkvėpti, pakylėti...

Asta Gagilienė, lietuvių k. mokytoja