Išvyka į Žemaitijos sostinę – Telšius

Baigę analizuoti viduramžius ir išnagrinėję Lietuvos krikšto ypatumus, gruodžio 6 d.  trečiokai, istorijos A kurso mokiniai, išvykome į edukacinę kelionę, kad galėtume įtvirtinti įgytas žinias istorijos pamokose. Tik atvykę į Telšius,  aplankėme paminklą, skirtą svarbiausiam  XIII-XIV a. Lietuvos ir Rytų Pabaltijo istoriniam įvykiui – 1260 m. liepos 13 d. vykusiam Durbės mūšiui, kuriame jungtinė Žemaitijos genčių kariuomenė sutriuškino galingą Livonijos, Prūsijos, Danijos ir Švedijos karalaičio Karolio kariuomenę. 

Po to apžiūrėjome vėlyvojo baroko ir klasicizmo stiliaus Šv. Antano Paduviečio katedrą, pastatytą 1791 m. (katedra nuo 1926 m.). Gana svarbi katedros dalis yra reljefinės jos durys, kurios buvo sukurtos  įamžinti Žemaitijos krikšto 600-ąsias metines. Ant durų sudaryti 4 reljefiniai epizodai-meniniai blokai: žemaičių pagoniškoji istorinė praeitis iki krikšto, Žemaitijos krikštas bei Konstancos Visuotinis susirinkimas ir garsusis žemaičių skundas, Žemaičių vyskupystės istorija bei Telšių vyskupijos istorija. Turėjome išskirtinę galimybę aplankyti Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminariją, kurią aprodė A. Sabaliauskas, Telšių miesto studijų prefektas;  Didžiąją Žemaičių sieną, demonstruojančią ypatingą žemaičių pagarbą savo kalbai, papročiams, unikaliai istorijai; muziejų „Alka“, kuriame sukaupta daugiau kaip 60 000 archeologijos, etnografijos, liaudies meno,  fotografijų ir kt. eksponatų;  Rainių Kančios koplyčią, pastatytą 1991 m. sovietų žudynių vietai atminti.

Neabejotina, kad kelionė papildė mūsų  turimas žinias, supratome, kaip svarbu įamžinti protėvių atminimą.

 

Raminta Vrubliauskaitė

Nuotraukos Godos Kulnytės