« Atgal
Titulinis » Struktūra ir kontaktai » Tėvams » Informaciniai pranešimai tėvams »

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo ir jų prieinamumo nepilnamečiams problema ir jos sprendimo būdai.

Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras atkreipia visuomenės dėmesį į jaunų žmonių psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, tabako gaminių bei nelegalių narkotikų) vartojimo ir jų prieinamumo nepilnamečiams problemą. 2011 m. gegužės mėnesį atliktas „Eurobarometro“ tyrimas „Jaunimo požiūris į narkotikus“ atskleidė, kad 82 proc. Europos jaunimo gali lengvai įsigyti alkoholinių gėrimų. Net 76 proc. Lietuvos jaunuolių tvirtino, kad per 24 valandas gali labai lengvai gauti tiek alkoholinių gėrimų, tiek tabako gaminių.
 
Pasaulio sveikatos organizacija dar 2005 m. priėmė ,,Alkoholio politikos Europos regione metmenis“, kuriuose teigiama, kad visi vaikai ir nepilnamečiai turi teisę augti aplinkoje, apsaugotoje nuo alkoholio vartojimo ir, kiek įmanoma, nuo alkoholinių gėrimų reklamos neigiamų pasekmių, tačiau realybėje šios teisės yra ignoruojamos. Mūsų visuomenėje vyrauja nuostata, kad alkoholio vartojimas – tai natūralus procesas, neatsiejamas nuo šiuolaikinės žmogaus gyvensenos.
 
Vis dar paplitusi nuomonė, kad vartoti alkoholį – normalu, įprasta, sveika ir atsakinga. Juolab, kad alkoholio reklamose alkoholis negretinamas su rimtomis sveikatos problemomis, eismo nelaimėmis, nedarbu, prievarta, vaikų išnaudojimu, savižudybėmis, – nors tai ir yra tikrosios alkoholio vartojimo pasekmės.
 
Jaunimas taip pat verčiamas įtikėti, kad alkoholis žalą sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų, kurie nesugeba kontroliuoti savo įpročių. Deja, dauguma alkoholiu piktnaudžiaujančių asmenų toli gražu ne asocialūs, bet paprasti, kasdien gatvėmis vaikštantys, turintys darbus ir šeimas žmonės. Peršant nuomonę, kad normalių alkoholio negeriančių suaugusiųjų apskritai nėra, jaunimui išlikti sąmoningam išties sunku.
Dažnas jaunuolis paklaustas, kodėl pabando alkoholinius gėrimus, atsako, kad alkoholis padeda bendrauti, padeda atsipalaiduoti, atsikratyti kompleksų. Tai vienas pavojingiausių įsitikinimų. Etanolio paveiktas žmonių bendravimas praranda turiningumą, įgauna primityvias formas. Apmaudu, kad ne tik jaunimas, bet ir suaugę asmenys pamiršta, kad rišamuoju dalyku bendraujant nebūtinai turi būti psichoaktyvi medžiaga.
Apklausos rodo, kad psichiką veikiančiomis medžiagomis piktnaudžiauja vis jaunesni asmenys. Lietuvoje 2004 m. atliktas žalingų įpročių paplitimo tyrimas parodė, kad didžiausia narkotikų vartotojų rizikos grupė buvo 20-21 metų amžiaus jaunimas. 2008 m. tyrimo duomenimis, narkotines ir psichotropines medžiagas dažniau išbandė jau aštuoniolikmečiai ir devyniolikmečiai. Didelį susirūpinimą kelia tai, kad vaikai alkoholio pirmą kartą paragauja itin ankstyvame amžiuje. Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenys atskleidė, kad 2007 m. daugiau negu penktadalis 15-16 metų mokinių pirmą kartą išgėrė taurę alaus būdami 9-erių metų ir jaunesni.
 
Mokslininkai tvirtina, kad kuo jaunesnis žmogus pradeda vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, tuo didesnė tikimybė progresuoti piktnaudžiavimui jomis, o vėliau ir išsivystyti priklausomybei.
Už vaikų ugdymo procesą yra atsakingi ir tėvai, ir mokykla, kurioje vaikai mokosi. Tačiau tėvai neturėtų pernelyg daug atsakomybės numesti ugdymo ir švietimo įstaigoms. Būtent šeimoje vaikams turi būti diegiamos moralinės vertybės, ugdomi socialiniai įgūdžiai, formuojamas sveikas gyvenimo būdas.