Lietuvių k. mokytojų konferencija

2017 m. sausio 5 dieną (vieną šalčiausių dienų tą savaitę) į Šiaulių Didždvario gimnaziją rinkosi lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai iš visos respublikos. Priežastis – trečius metus vykstanti respublikinė lietuvių kalbos mokytojų metodinė-praktinė konferencija „Lietuvių kalbos ir literatūros mokymo problemos ir aktualijos“, į kurią šiemet atvyko per 70 mokytojų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Plungės, Šilutės ir kt. miestų.
Konferencijos iniciatorė ir organizatorė, Šiaulių Didždvario gimnazijos ugdymo skyriaus vedėja Audronė Saldauskienė susirinkusiems priminė konferencijos tikslus: vienas jų – skatinti lietuvių kalbos mokytojus skleisti savo gerąją patirtį, pristatyti ir pasidžiaugti darbo sėkmėmis bei išsakyti problemas, o kitas (ne mažiau svarbus nei pirmas) – susitikti su bendraminčiais, kelti rūpimus klausimus ir kartu ieškoti problemų sprendimo būdų. Kadangi konferencija buvo skirta garsaus pasaulio semiotiko Algirdo Juliaus Greimo 100-osioms gimimo metinėms paminėti, tad suprantama, kad pirmasis konferencijos pranešimas buvo skirtas jo asmenybei, ryšiui su Šiauliais, Didždvario gimnazija atskleisti. Gimnazistė pademonstravo ne tik gerus viešojo kalbėjimo įgūdžius, bet ir patikrino mokytojų įgytas žinias.
Šiuo metu lituanistų dėmesio centre – naujoji lietuvių kalbos ir literatūros programa 9 (I gimnazijos) klasei. Apie tai  plenariniame posėdyje kalbėjo Kauno jėzuitų gimnazijos mokytojas, VU Humanitarinio fakulteto lektorius Mindaugas Grigaitis. Pateikti trys kūrinių analizės lygmenys – psichologinis, literatūrinis, pilietinis – sudomino ne vieną kolegą: mat visiems norisi aiškumo, tam tikros sistemos, kuria vadovaudamasis gali analizuoti, lyginti gana skirtingo pobūdžio kūrinius. M. Grigaitis kvietė kritiškai priimti jo mintis, idėjas, ieškoti įvairesnių būdų perteikti mokomąją medžiagą skirtingų gebėjimų turintiems ugdytiniams – penkiolikmečiams. Darbas sekcijose, daugumos mokytojų nuomone, buvo efektyvus ir veiksmingas: naujai pažvelgta į V. Šekspyro tragediją „Hamletas“ ( VŠĮ Šiaulių universiteto gimnazijos mokytoja ekspertė V. Marcišauskaitė). Dar kartą prisimintas Rėdos ratas K. Donelaičio „Metuose“ (Plungės ,,Saulės“ gimnazijos mokytoja metodininkė R. Damulienė), M.K.Sarbievijaus poezija (Vilniaus Šv.Kristoforo mokytojas ekspertas M. Mikalajūnas). Dažniau atsigręžti į tekstų lyginimą, aspektinę jų analizę, teksto ir konteksto sąsajas kvietė Šiaulių ,,Romuvos“ gimnazijos mokytoja metodininkė V. Norvaišienė, Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytoja ekspertė J. Dombrovskienė, Šiaulių J. Janonio gimnazijos mokytoja ekspertė A.Ganusauskienė. Klaipėdietė mokytoja ekspertė L. Bručkienė ragino kolegas kartkartėmis suintriguoti mokinius netradicinėmis užduotimis, skatino paįvairinti literatūros pamokas ne tik 9-10 (kaip, beje, dažnai daroma), bet ir 11-12 klasėse.
Be pranešimų sekcijose, buvo pristatyti ir stendiniai pranešimai. Itin visus sudomino Šiaulių ,,Romuvos“ gimnazijos mokytojos metodininkės G. Trinkaitės pateiktas receptas, kaip su mokiniais perskaityti Č. Milošo romaną ,,Isos slėnis“ per vieną pamoką. Mokytojos iš Kauno  ,,Aušros“ gimnazijos (I.R.Lapinienė, mokytoja ekspertė, ir J.Milkevičiūtė, mokytoja metodininkė) pasidalijo savo sukaupta patirtimi organizuojant integruotas lietuvių kalbos ir literatūros pamokas.
Taigi visi pranešimai, diskusijos, kolegialus bendravimas leido daryti išvadą – konferencijos organizatorių lūkesčiai pasiteisino, tuo labiau kad jau kitą dieną Didždvario gimnazijos lituanistes pasiekė laiškai su nuoširdžiomis padėkomis, viltimi bendradarbiauti ir kitais metais.


Šiaulių Didždvario gimnazijos
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Jolanta Valančienė