« Atgal
Titulinis » Struktūra ir kontaktai » Bendruomenė » Savivalda »

Moksleivių savivalda

Mokinių savivaldą sudaro seniūnų taryba, prezidento valdyba, prezidentas.
 
Seniūnų taryba – aukščiausia mokinių savivaldos institucija. Seniūnų tarybą sudaro I–IV gimnazijos klasių seniūnai. Seniūnų tarybos kadencija – vieneri metai.
 
Mokinių prezidentas renkamas visuotiniu slaptu balsavimu. Prezidento kadencija – 2 (dveji) metai. Rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja 50 procentų I–IV gimnazijos klasių mokinių.
Mokinių prezidento valdybą sudaro 5 mokiniai. Prezidento valdybą renka seniūnų taryba ir prezidentas. Prezidento valdyba renkama du mokinius pasiūlius seniūnų tarybai ir du – prezidentui. Prezidento valdyba renkama vieneriems metams. Prezidento valdybos nariai – Gimnazijos tarybos nariai.
 
Gimnazijos mokinių savivaldos institucijų funkcijos:
  • atstovauti visoms gimnazijos mokinių interesų grupėms, išreikšti ir ginti jų interesus, teise.
  • koordinuoti visų mokinių savivaldos institucijų veiklą, pagal kompetenciją inicijuoti ir organizuoti mokinių popamokinį ugdymą, laisvalaikį, socialinę veiklą ir paramą;
  • tvirtinti mokinių savivaldos institucijų nuostatus, kodeksus, įstatus ir kitus mokinių savivaldą įteisinančius dokumentus;
  • inicijuoti ir mokinių vardu pasirašyti susitarimus su gimnazijos administracija, kitomis savivaldos institucijomis, su kitų gimnazijų, mokyklų, šalies mokinių savivaldos institucijomis;
  • inicijuoti mokinių elgesio taisyklių kūrimą, svarstymą ir priėmimą, prižiūrėti jų laikymąsi;
  • inicijuoti mokinių laikraščių leidybą;
  • priimti sprendimus dėl visos gimnazijos savivaldos institucijų ar mokinių pasitarimų, susirinkimų, konferencijų ar kitokių sambūrių sušaukimo.

Balandžio 19 d. inauguruotas naujasis mokinių savivaldos prezidentas Šarūnas Laurinavičius. Jis šiame poste pakeitė Beatričę Rastaitytę.