« Atgal
Titulinis » Struktūra ir kontaktai » Bendruomenė » Savivalda »

Moksleivių savivalda

Mokinių savivaldą sudaro seniūnų taryba, prezidento valdyba, prezidentas.
 
Seniūnų taryba – aukščiausia mokinių savivaldos institucija. Seniūnų tarybą sudaro I–IV gimnazijos klasių seniūnai. Seniūnų tarybos kadencija – vieneri metai.
 
Mokinių prezidentas renkamas visuotiniu slaptu balsavimu. Prezidento kadencija – 2 (dveji) metai. Rinkimai laikomi įvykusiais, jei juose dalyvauja 50 procentų I–IV gimnazijos klasių mokinių.
Mokinių prezidento valdybą sudaro 5 mokiniai. Prezidento valdybą renka seniūnų taryba ir prezidentas. Prezidento valdyba renkama du mokinius pasiūlius seniūnų tarybai ir du – prezidentui. Prezidento valdyba renkama vieneriems metams. Prezidento valdybos nariai – Gimnazijos tarybos nariai.
 
Gimnazijos mokinių savivaldos institucijų funkcijos:
  • atstovauti visoms gimnazijos mokinių interesų grupėms, išreikšti ir ginti jų interesus, teise.
  • koordinuoti visų mokinių savivaldos institucijų veiklą, pagal kompetenciją inicijuoti ir organizuoti mokinių popamokinį ugdymą, laisvalaikį, socialinę veiklą ir paramą;
  • tvirtinti mokinių savivaldos institucijų nuostatus, kodeksus, įstatus ir kitus mokinių savivaldą įteisinančius dokumentus;
  • inicijuoti ir mokinių vardu pasirašyti susitarimus su gimnazijos administracija, kitomis savivaldos institucijomis, su kitų gimnazijų, mokyklų, šalies mokinių savivaldos institucijomis;
  • inicijuoti mokinių elgesio taisyklių kūrimą, svarstymą ir priėmimą, prižiūrėti jų laikymąsi;
  • inicijuoti mokinių laikraščių leidybą;
  • priimti sprendimus dėl visos gimnazijos savivaldos institucijų ar mokinių pasitarimų, susirinkimų, konferencijų ar kitokių sambūrių sušaukimo.

2016 m. gruodžio 8 d. vyko Didždvario gimnazijos mokinių savivaldos prezidentės Beatričės Rastaitytės inauguracija. Beatričė šiame poste pakeitė abiturientę Faustą Roznytę.


Renginiai: