« Atgal
Titulinis » Naujienos »

Karantino iššūkiai ir galimybės

2020-05-29
Karantino iššūkiai ir galimybės

Turbūt nenuostabu, kad kalbant apie karantiną (kaip ir apie bet ką) žmonių nuomonės išsiskiria. Vieniems buvo sunku prisitaikyti prie naujos mokymosi situacijos, kitiems – ne, nors visi (ir mokiniai, ir mokytojai) buvome susirūpinę ir sutrikę.  

Karantino metu pradėjome ilgėtis paprasčiausių dalykų. Niekada neįsivaizdavau, kad man taip  trūks draugų, senelių, pasirodo, būti toli nuo visų –  sunku, liūdna, nuobodu. Kadangi per atostogas negalėjau net išeiti iš namų, apie kitas pramogas teko tik pasvajoti, o po atostogų prasidėjo nuotolinis mokymas, kuris iš pradžių buvo painokas: vieni mokytojai liepė sekti informaciją per TAMO, kiti – per Edmodo, treti pyko, kodėl laiku neprisijungiam per Zoom. Prisijungi ir... staiga ryšys nutrūksta. Todėl kartais buvau sutrikusi, nežinojau, ką daryti, bet per porą savaičių viskas stojo į savo vietas.

Aišku, karantinas apribojo laisvę judėti, bendrauti, bet atnešė ir gerų dalykų. Pirmiausia, atsirado laiko, kurį galėjau skirti savęs pažinimui, savo primirštiems pomėgiams, bendravimui su šeima. Pradėjau daugiau laiko praleisti virtuvėje, gaminau šeimai maistą, pradėjau skaityti knygas, per Zoom programą su draugėmis net „atšvenčiau“ savo gimtadienį. Nors kiekvieną dieną dalyvavau pamokose, dariau namų darbus, vis tiek jaučiausi labiau pailsėjusi. Sušvelnėjus karantino sąlygoms, jau galiu susitikti su draugėmis, pasivažinėti dviračiu. 

Manau, kad šis laikotarpis išmokė mus visus labiau vertinti aplinkinius žmones. Užslopinome savo pačių kvailus norus ir pradėjome galvoti ne tik apie savo, bet ir apie kitų žmonių gerovę. Pradėjome dar labiau vertinti sunkų medikų, mokytojų darbą. Taigi, kad ir ką galvotume apie karantiną, kad ir kiek pliusų ar minusų bebūtų, manau, jog visi sutiksite, kad po karantino tikrai grįšime kitokie, pasikeitę.

Gabija Šveikauskaitė, III kl. mokinė

Istorijos mokytoja Giena Kubiliūtė