Naujienos

INFORMACIJA APIE PRIĖMIMĄ Į DIDŽDVARIO GIMNAZIJĄ

2019-06-03

INFORMACIJA I KLASIŲ MOKINIAMS IR JŲ TĖVAMS (GLOBĖJAMS, RŪPINTOJAMS)!

Klasių kuratorė Danguolė Kukla, tel. +370 615 59 966


INFORMACIJA III KLASIŲ MOKINIAMS IR JŲ TĖVAMS (GLOBĖJAMS, RŪPINTOJAMS)!

Klasių kuratorė Jurgita Dembinskienė, tel. +370 615 94 321


PRIĖMIMAS Į LAISVAS VIETAS

  • II klasėse - 3 laisvos vietos
  • III klasese - 3 laisvos vietos

I-IV kl. komplektavimo grupės vadovas – Daiva Trijonienė, neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja.

Tel. 8-41 38 30 62, el. paštas daiva.trijoniene@dg.su.lt

Tarptautinio bakalaureato klasių  komplektavimo grupės vadovas – Rima Tamošiūnienė, TB DP koordinatorė.

Tel. 8-41 52 56 58, el. paštas rima.tamosiuniene@dg.su.lt
 
Priėmimas į gimnaziją vykdomas vadovaujantis šiais dokumentais:

Prašymų formos:

Septintoji vasaros anglų kalbos stovykla Didždvaryje

Septintoji vasaros anglų kalbos stovykla Didždvaryje

2019-07-16

Veikla Šiaulių Didždvario gimnazijoje nesibaigia net ir pasibaigus mokslo metams. Nuo liepos 1 iki 12 d. vėl šurmuliavo jau tapusi tradicine, septintoji vasaros anglų kalbos stovykla. Didždvario gimnazija ją organizuoja kartu su JAV WIESCO (Viskonsino švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) fondu, stovykla taip pat iš dalies finansuojama Šiaulių miesto savivaldybės vaikų vasaros užimtumo programos „Vasariškas polėkis angliškai“ lėšomis.Šiemet 90 vaikų stovyklavo kartu su 6 dėstytojais amerikiečiais ir 1 australe. Stovyklos veikla neįsivaizduojama be savanorių, o jų komandą šiemet sudarė amerikietis, australas, Europos solidarumo korpuso savanorės gruzinė ir vokietė, taip pat 13 lietuvių iš įvairių mokyklų bei du Didždvario gimnazijos alumnai. Neįtikėtina, bet kartu ir labai smagu, kad stovykla suburia tiek daug įvairių tautų, pomėgių ir amžiaus žmonių. Ši stovykla – tai būdas patobulinti anglų kalbą, mokytis per veiklą, pritaikyti kalbą įvairiose situacijose, o kartu tai ir galimybė sutikti įdomių žmonių, susirasti naujų draugų, pažinti naują kultūrą, supažindinti su Lietuvos kultūra žmones iš kitų šalių ir net žemynų.

Stovykloje savo vietą suranda įvairaus amžiaus ir anglų k. žinių lygio stovyklautojai. Įvairiais būdais mokomasi nedidelėse grupelėse, organizuojami konkursai ir šventės: talentų šou, Lietuvos diena, liepos 4-oji – JAV nepriklausomybės diena, sporto varžybos. Žaidžiant, diskutuojant, tiesiog bendraujant kalba išmokstama nejučia, be streso. Moksleiviai susirenka iš skirtingų mokyklų, tačiau bendra veikla suartina, o draugystė išlieka.                      

Stovyklai artėjant į pabaigą Tautvydo mama rašė: „Nuoširdžiai dėkoju už stovyklą ir jos turiningumą. Gera matyti, kai paaugliui norisi joje dalyvauti, kai keliasi anksti ir pats dviračiu lekia į ją, kai įspūdžius pasakojant žiba jo akys.“ Tai pats geriausias įvertinimas, kokio galima sulaukti.

Rūta Alminienė, anglų k. mokytoja, vasaros anglų k. stovyklos koordinatorė

Prancūzų kalbos stovykla „Magique franςais – 2019“

Prancūzų kalbos stovykla „Magique franςais – 2019“

2019-07-17

Birželio 24-30 d. Kelmės rajone „Miego klinikoje“ jau ketvirtą kartą vyko prancūzų kalbos stovykla „Magique franςais“. Joje dalyvavo trisdešimt moksleivių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus ir Šiaulių. Stovykloje vaikai turėjo galimybę ne tik patobulinti savo prancūzų kalbos žinias (rytinių edukacinių užsiėmimų metu), bet ir įtvirtinti jas žaidimų, teatro ir improvizacijos užsiėmimuose. Jiems padėjo trys pedagogai (du iš Šiaulių ir prancūzų tautybės pedagogas iš Panevėžio) bei du savanoriai.

Rytinė mankšta ir sportiniai turnyrai padėjo jaustis žvaliai. Stovykloje veikė vietinis paštas, kuris įtraukė ir pačius skeptiškiausius parašyti laiškelį labiausiai patikusiam draugui, ar tiesiog padėkoti už kartu praleistą laiką. Savaitę trukusią stovyklą vainikavo šeštadienio laužas ir atviri vaikų pasisakymai. Pažadėjome vieni kitiems mokytis prancūzų kalbos ir dar ne kartą susitikti šioje „magiškoje stovykloje“.

Dėkoju puikiai ir darbščiai komandai, Kristinai, Morgan, Unei ir Evelinai, Prancūzų institutui ir Neformaliojo švietimo centrui už finansinę paramą, Didždvario gimnazijai už pagalbą ir palaikymą. Manau, kad ir šį kartą „blynas neprisvilo“.

Jūratė Šimkuvienė, prancūzų k. mokytoja

Keleto iš tėvelių padėkų po stovyklos:

Dar kartą norėčiau jums padėkoti už stovyklą. Jūs ne tik leidote mano sūnui čia puikiai praleisti laiką, susirasti naujų draugų, tačiau įkvėpėte jį gilinti kalbos žinias. Po praėjusių metų stovyklos, jis devynis mėnesius papildomai lankė prancūzų kalbos kursus. Ačiū jums už iniciatyvą ir nuoširdų darbą.“

Nuoširdžiai dar kartelį dėkojame Jums ir visiems mokytojams už puikią prancūzų kalbos stovyklą!  Sukūrėte puikią komandą, kuri atrodo tikrai nuoširdžiai ir su malonumu dirbo, bendradarbiavo, gal net ir žaidė :-) su mūsų jaunimu. Šaunu kad buvo ir prancūzų jauni mokytojai jūsų tarpe, praturtino savo muzika, dainomis ir gimtosios kalbos įgūdžiais. Tiesiog, likau sužavėta. Galimybė buvo unikali ir vieta gamtoje atitolti nuo technologijų ideali. Tokių kūrybiškai suplanuotų, interaktyvių susibūrimų paaugliams reikia kuo daugiau. Sveikiname Jūsų sėkmingą iniciatyvą, tikimės ateityje bus ir panašių galimybių gyvai mokytis prancūzų.“

Tarptautinė jaunimo vasaros stovykla Papėje

Tarptautinė jaunimo vasaros stovykla Papėje

2019-07-17

Liepos 8–12 dienomis Pūkarags poilsiavietėje (Latvijos respublika), įsikūrusioje ant vaizdingos Baltijos jūros pakrantės, Papės gamtiniame parke vyko tarptautinė edukacinė jaunimo vasaros stovykla skirta žvejybos perspektyvoms Baltijos jūros aplinkosaugos kontekste nagrinėti. Joje dalyvavo Šiaulių Didždvario gimnazijos  gimnazistai bei Liepojos ir Gruobinos (Latvijos respublika) mokyklų mokiniai.

Latvijos mokslininkų ir įvairių specialistų paskaitose mokiniai įgijo teorinių žinių apie Baltijos jūrą, žvejybą ir ekologines problemas. Praktiniuose užsiėmimuose mokiniai ir mokytojai išbandė skirtingus žvejybos būdus Baltijos jūros priekrantės zonoje. Keliaudami palei Ventos upę iki Kuldygos grožėjosi  gamtos vaizdais, stebėjo paukščius, aplankė Ventos krioklį, kuris yra plačiausias visoje Europoje (plotis siekia 249 metrus). Alsungoje mokiniai dalyvavo edukacinėje veikloje, ruošė tradicinį latviško kulinarinio paveldo patiekalą – sklandrauši. Pajūryje apžiūrėjo nuostabaus grožio abrazinį Jūrkalnės krantą, Gruobinos viduramžių pilyje mokiniai atliko patyrimines užduotis: kūrė videofilmus (istorine, geografine, biologine tematika), sudarinėjo kryžiažodžius.

Stovyklos dalyviai aplankė Alandės upės ir Papės ežero gamtos takus. Papės ežero take stebėjo laisvai besiganančius reaklimatizuotus laukinius arklius (tarpanus) ir taurus. Teko su profesionaliu žveju Evaldu Urbanu jūroje žvejojant traukti tinklus, ant laužo virti ypatingą žuvienę.

Edukacinėse veiklose teko naudoti net keletą užsienio kalbų (anglų, rusų, latvių), taip pat biologijos, geografijos , istorijos, informacinių technologijų žinias ir įgūdžius. Mokiniai ir mokytojai įgijo žinių apie žvejybą Baltijos jūroje, čia sugaunamas žuvis bei ekologines problemas ir jų sprendimo būdus.

Stovykloje vyko integruotos patyriminės veiklos, ugdytas kūrybiškumas, lavinti bendravimo ir komandinio darbo įgūdžiai.

Paulius Baranauskas, istorijos mokytojas
Sniegina Raubaitė, geografijos mokytoja
Kristina Urboniene, anglų kalbos mokytoja
Danguolė Vaičekauskienė, biologijos mokytoja

Mokslo virusas 4

Mokslo virusas 4

2019-07-03

Birželio 24–28 dienomis Nidoje stovyklavo 70 gabiausių Šiaulių miesto mokyklų mokinių, kurie šiais mokslo metais tapo olimpiadų, konkursų, varžybų nugalėtojais. Vaikų vasaros poilsio programa Nidoje – tai Šiaulių miesto savivaldybės padėka ir paskatinimas gabiesiems. 

Gabiausi Šiaulių miesto mokiniai vasaros atostogas Nidoje praleidžia jau ketvirtą kartą. Vasaros poilsio stovyklą „Mokslo virusas 4“ jiems organizavo Šiaulių Didždvario gimnazija kartu su tarptautinių savanorystės projektų savanoriais, atliekančiais savanorišką tarnybą įvairiose ugdymo įstaigose ir organizacijose, kurių projektų koordinatorė – Didždvario gimnazija.

Stovyklautojai ne tik gėrėjosi vienos įspūdingiausių Lietuvos vietų kraštovaizdžiu, bendravo ir maudėsi jūroje, bet ir sužinojo daug naujų dalykų: kūrė piešiančius Lego robotus, sprendė logines užduotis naudodamiesi Ozobot robotais ir Lego kaladėlėmis, žaidė komandinius žaidimus, kovėsi „Protų mūšyje“, rinko taškus orientaciniame žaidime, domėjosi tarptautinės savanorystės galimybėmis, plaukė laivu į Mingę.
 
Rasa Zvilnaitė, neformaliojo ugdymo mokytoja

 

Projektas „Gimnazijos sodelio renovacija“

Projektas „Gimnazijos sodelio renovacija“

2019-06-18

Gimnazijos sodelis laukia pertvarkos. Kokius darbus čia reikėtų atlikti, kad sodelis būtų pritaikytas edukacinėms ir kultūrinėms mokinių veikloms? Šio atsakingo darbo ėmėsi I kl. mokiniai ir jų mokytojai gegužės 31 d.–birželio 5 d. įgyvendindami integruotą projektą „Gimnazijos sodelio renovacija“.

Prieš prasidedant projektui pirmokai, padedami savo kuratorės, susiskirstė į penkias ekspertų grupes: architektai-inžinieriai, gamtininkai, istorikai, viešųjų ryšių specialistai ir renginių organizatoriai. Pirmąją projekto dieną skirtingų klasių mokiniai dirbo ekspertų grupėse: architektai ir gamtininkai susitiko su ŠU Botanikos sodo kraštovaizdžio specialistu, atliko sodelio matavimus, skaičiavo mastelį, paėmę žemės mėginio  pavyzdį, laboratorijoje ištyrė dirvos rūgštingumą. Istorikai lankėsi „Aušros“ muziejuje ir sužinojo daug informacijos apie įvykius ir asmenybes, su kuriais siejama mūsų gimnazijos istorija. Kitų grupių mokiniai susitiko su gimnazijos Radijo klubo vadove, žurnaliste, miesto sportinių renginių režisiere.

Kitas dvi projekto dienas, jau sugrįžę į savo klases ir pasidalinę į dvi grupes, mokiniai turėjo sukurti renovuoto gimnazijos sodelio maketą (popierinį ir virtualų), suprojektuoti apšvietimą, sodelį apželdinti medžiais ar apsodinti gėlėmis, įamžinti pasirinktą istorinį įvykį ar asmenybę, parengti galimų renginių planą, sukurti vieno jų scenarijų, paruošti lankstinuką (anglų k., rusų k., vokiečių k.), kviečiantį į renginius gimnazijos sodelyje, sukurti straipsnį ar video interviu, pateikti savo grupės gimnazijos sodelio renovacijos išlaidų sąmatą.

Paskutinę projekto dieną visi I kl. mokiniai ir jų mokytojai rinkosi į aktų salę, kurioje kiekviena grupė pristatė savo veiklas,  demonstravo parengtą projektą. Vertinimo komisijos (mokytojų ir mokinių) išrinko po vieną, jų manymu, įdomiausią projektą. Laimėtojai buvo apdovanoti saldžiais prizais, o pagaminti sodelio maketai puikavosi parodoje, kurioje apsilankyti turėjo galimybę visa gimnazijos bendruomenė.

Kiekvieną dieną mokiniai savo darbą apibendrino refleksija (aiškino, kaip sekėsi įgyvendinti veiklas, savo asmeninį indėlį, kaip sekėsi dirbti komandoje ir kt.).

Projekto metu mokiniai turėjo galimybę praktiškai pritaikyti įvairių dalykų žinias, bendrauti ir bendradarbiauti, planuoti laiką ir viešai kalbėti.

Romualda Pupinytė, direktoriaus pavaduotoja 
 
Patyriminė ekspedicija „Ir aš galiu pažinti ir atrasti“

Patyriminė ekspedicija „Ir aš galiu pažinti ir atrasti“

2019-06-20
Birželio 10–13 dienomis I–III kl. mokinių grupė  su istorijos mokytojais Valda Kizevičiūte, Pauliumi Baranausku, biologijos mokytoja Danguole Vaičekauskiene ir geografijos mokytoja Sniegina Raubaite dalyvavo patyriminėje ekspedicijoje  „Ir aš galiu pažinti ir atrasti“ (ekspedicija organizuojama jau ketvirtus metus).
Pirmadienį atvykome į miestelį, esantį Kelmės rajone — Tytuvėnus. Įsikūrę pradinėje Tytuvėnų mokykloje, aptarę bendras taisykles, išsiruošėme  į Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblį ir bažnyčią. Apie vienuolyno istoriją (įkūrimą, kilusį gaisrą, vienuolių buitį, maldos ypatumus) pasakojo piligriminio centro gidė Rūta Krencienė. Nustebino puiki vienuolyno akustika – tuo įsitikinome išgirdę istorijos mokytojos V. Kizevičiūtės giedojimą. Po ekskursijos po vienuolyną keliavome prie Bridvaišio ežero, po to aplankėme ant Kokmaniškės kalvos esantį apžvalgos bokštą, nuo kurio matosi ne tik Šiluvos bažnyčios bokštai, bet ir Šiaulių miesto daugiaaukščiai. Vakare susipažinome su šio miestelio gyventoju, buvusiu istorijos mokytoju Robertu Mosėjumi, kuris papasakojo Tytuvėnų miestelio istoriją, vedė ekskursiją pažintiniu taku aplink Gilio ežerą. Keliaudami matėme biomas, kabančias pelkes, ledynų sustumtas akmenų rūžas. 
Kitą rytą, apie 6 val., miestelio aikštėje vėl susitikome su gidu Robertu ir iškeliavome į Šiluvą. Ėjome ne įprastu keliu, o mišku, kadangi norėjome aplankyti Jono Žemaičio-Vytauto bunkerį, kuriuo buvo naudotasi 1946 m. (pradinio partizaninio judėjimo metu). Įveikę apie 13 kilometrų kelio mišku ir pievomis, pasiekėme Šiluvą, kurioje susitikome su klebonu Erastu Murausku. Klebonas papasakojo apie Šiluvą, Šventos Mergelės Marijos apsireiškimo stebuklą. Aplankėme ne tik bažnyčią ir koplyčią, bet ir ne taip seniai Anapilin išėjusio  garsaus lietuvių teatro režisieriaus, aktoriaus Eimunto Nekrošiaus kapą. 
Šiek tiek atvėsus orui, prasidėjo tiriamojo pobūdžio veiklos: dirbdami grupėmis, atlikome ekonominį tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia pirkėjų įpročius, prekių asortimentą. Pasirodo, 1970–1983 m. Tytuvėnuose kunigavo Ričardas Mikutavičius, apie kurį stengėmės surinkti kuo daugiau prisiminimų. Miestelio gyventojai maloniai pasakojo apie savo pažintį su kunigu, apie jo kuklią asmenybę, bet didžius darbus. Dieną vainikavo naktinis žygis: ėjome laikydamiesi virvės, nesikalbėdami. Pasiekę Bridvaišio piliakalnio viršūnę, pasidalijome savo potyriais ir išgyvenimais. Paaiškėjo, kad eidami vieni mėgavosi naktiniais paukščių, varlių ar šunų skleidžiamais garsais, kiti –  kvapais, vaizdais, kai kurie jautėsi visai saugiai ir ramiai, tačiau buvo tokių, kurie svajojo apie miegą.
Trečiąją dieną apsilankėme Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centre, kuriame parko darbuotojas papasakojo Tytuvėnų regioninio parko ir miestelio istoriją, ypatingus paukščius — gerves, miestelyje buvusį dvarą bei kitus įdomius faktus. Mokytojai patikrino, ką ir kiek išgirdome, supratome (pateikė istorijos, geografijos ir biologijos užduočių). Visus labai pralinksmino vienos iš komandų sušoktas gervių tuoktuvių šokis. Vakare laukė dar viena, jau tradicine tapusi užduotis — socialinė Tytuvėnų miestelio gyventojų apklausa. Šį kartą domėjomės miestelio gyventojų emigracijos situacija, šio krašto tradicijomis bei miestelio problemomis. Apibendrinę duomenis, priėjome prie išvados, kad miestelio gyventojai džiaugiasi savo kraštu, gražia jo gamta, dauguma jame gyvena nuo gimimo ir didžiuojasi turimais kukliais, tačiau nemažai susidomėjimo sulaukiančiais renginiais. Paskutinysis vakaro išbandymas — pirmą kartą ekspedicijoje dalyvavusių krikštynos (reikėjo atpažinti retus augalus, ieškoti paslėptų „gervės“ kiaušinių, sukurti eilėraštį apie Tytuvėnų kraštą). Krikštynų kulminacija — priesaika Gilio ežere!
Paskutinį rytą keliavome į Bridvaišio ežere esančią Didžiąją salą, kurioje grupėmis žaidėme žaidimą „Aktyvus protas“. Svarbiausia žaidimo taisyklė – kuo greičiau atsakyti į kuo daugiau klausimų. Visi pateikti klausimai buvo susiję su čia įgytomis žiniomis iš  geografijos, istorijos ir biologijos. Pakeliui namo sustojome Užpelkių miške prie akmenų rūžos pažintinio tako, esančio apie 13 km nuo Tytuvėnų – taip užbaigėme keturias dienas trukusią ekspediciją.
Nuostabi ekspedicija! Daug išmokome, sužinojome, patyrėme, tad dauguma tikrai kitais metais keliaus vėl!
 
Milda Ščiglaitė, IIIa klasės mokinė
Naujienlaiškis

Naujienlaiškis

2019-06-21

 

Šiaulių Didždvario gimnazijos naujienlaiškis „Antrieji namai“.

ANTRIEJI NAMAI

 

Tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, arba Pamario kraštas, kur gyvenimą kuria vanduo

Tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos, arba Pamario kraštas, kur gyvenimą kuria vanduo

2019-07-03

Prieš vasaros atostogas Didždvario gimnazijos bendruomenė dalyvavo edukacinėje išvykoje, kupinoje netikėtų ir įdomių istorijos, geografijos, biologijos, literatūros ir etnokultūros faktų. 

Pora svarbių istorinių faktų

Šiandien Pamario kraštas, apimantis Šilutę, Klaipėdą, Kuršių marias, daugeliui lietuvių neatsiejama mūsų valstybės dalis. Poetiškai Mažąja Lietuva vadinamos teritorijos, niekada anksčiau politiškai nepriklausiusios Lietuvai, LR dalimi tapo tik 1923 metais. To meto lietuvių politikai išnaudojo istorinį šansą prisijungti šį kraštą. Beje, prisijungimas pareikalavo 8 aukų. 

Kas sakė, kad žieduojami gali būti tik paukščiai?

Ventės ragas garsėja viena seniausių V. Europoje ornitologinių stočių. Jos darbuotojas Vytautas, charizmatiškas, šmaikštus, tikras gamtos žmogus, įtaigiai bendrauja su stoties lankytojais ir mielai dalijasi savo patirtimi ir žiniomis. Iš jo sužinome, kad žieduojami (ženklinami) gali būti ne tik paukščiai, bet ir... vabzdžiai, pavyzdžiui, laumžirgiai, nes vandeniui atspariu, permanentiniu rašikliu, pasirodo, galima rašyti tiesiog ant sparno. Kad nejuokauja, ponas Vytautas visiems parodo ir žieduotų paukštelių, ir aprašytais sparneliais laumžirgių. Per beveik šimtmetį gamtininko T. Ivanausko iniciatyva įkurtoje stotyje buvo žieduota beveik 3 milijonai paukščių.

Laivu iš Lietuvos Venecijos po Nemuno deltos regioninį parką ir Kuršių marias

Visiems girdėtoje italų Venecijoje per gatvę – kanalą – lengva pereiti gausybe tiltų. Lietuvos Venecijoje  (Minijos/ Minės/ Mingės kaime) tą padaryti keblu, nes per upę, atstojančią gatvę, nėra nė vieno tilto. Prie visų beveik 20 sodybų, išsidėsčiusių pakrantėje, įrengtos prieplaukos valtims. Čia mūsų kelionė sausuma tapo dviejų valandų kelione laivu. Šildomi saulės ir vėjo taršomais plaukais nuo laivo denio grožėjomis įspūdingo grožio ir ilgumo žydinčių lelijų juostomis, oriai plaukiojančių baltųjų gulbių pulkais. Sunku patikėti, bet šiame parke aptinkama daugiau nei pusė tūkstančio žiedinių augalų ir per tūkstantį gyvūnų rūšių. Būtent čia yra ir žuvingiausia Baltijos regiono vieta. 

Ką reiškia vėtrungėje vaizduojami briedžio ragai arba mergelė?

Pakrantėse įsikūrusių gyventojų veikla anksčiau, žinoma, buvo labiausiai susijusi su žvejyba, šiandien – dar ir su turizmu. Pamario krašto žmonės išmoko prisitaikyti prie pavasarinių potvynių, kūrė polderius – apsauginius pylimus – ne tik gyventi, bet ir po mirties ilsėtis kapinėse – pylimuose. Dar šio krašto žmonės sugalvojo būdą, kaip perduoti aktualią informaciją. Jie garsiąsias vėtrunges puošė sutartiniais vaizdais: briedžio ragai rodė, kad vėtrungės savininkas ne tik žvejys, bet verčiasi ir medžiokle. Kai tokio žvejo gražuolei dukrai ateidavo laikas tekėti, jo vėtrungė buvo puošiama mergelės atvaizdu. Ir visiems buvo aišku, kur nuotaka laukia atvykstančių piršlių. Beje, vėtrungių įkūrėjas E. V. Berbomas palaidotas Muižės kaimo kapinėse – pylime.

Šilutė – Mažosios Lietuvos regiono sostinė. Vienos šeimos tragedija

Po dainomis pasibaigusio pasiplaukiojimo apsilankėme Šilutėje – paskutiniame edukacinės išvykos objekte, kuris tiesiogiai susijęs su viena šeima. XIX a. pabaigoje – XX a.  pradžioje dabartinės Šilutės apylinkėse apsigyveno dvarininkas Hugo Šojus, turtingas, įžvalgus, dosnus ir vis dėlto likimo nuskriaustas žmogus. Gimdydama antrąjį sūnų mirė jo žmona, o jaunėlis buvo toks paliegęs, kad gydytojai rekomendavo gyventi Rytų klimato sąlygomis. Deja, bet šis sūnus anksti pasimirė. H. Šojus Šilutės miestui daug kuo nusipelnęs: jis pastatė Geltoną metalinį tiltą per Šyšos upę, kad juo į darbą galėtų atvykti vyresnysis sūnus, žymus pediatras, jis, žinoma, pastatė ir pačią ligoninę (šiandien čia veikia poliklinika), jis pastatė paštą ir ugniagesių būstinę. Visi H. Šojaus sumanymai tebetarnauja šilutiškiams pagal savo pirminę paskirtį. Gaila, kad tokiai iškiliai asmenybei teko patirti ir dar vieną skaudų išgyvenimą: už dalyvavimą medicinos eksperimentuose su fašistinės Vokietijos konclagerių kaliniais jo sūnus buvo sušaudytas. Už neabejotinai reikšmingus nuopelnus H. Šojui dėkingi šilutiškiai per gimines užsienyje išsiaiškino, kur jo kapas. Net po mirties akivaizdi priešybių sintezė: šio žmogaus amžinojo poilsio vietą žymi liuteroniškai kuklus rausvas beformis akmuo su išblukusiais įrašais, keli ledinukų žiedai ir šalia pasodinti (kaip Herderio gimnazijos parko dalis) du egzotiški iš Rytų parsivežti augalai. Kur palaidoti H. Šojaus sūnūs, deja, nėra žinoma. 

Suma sumarum

Edukacinės išvykos pagrindinis tikslas – susipažinti, sužinoti kažką nauja – įgyvendintas su kaupu. Sužinojome tai, kas lyg ir žinoma, bet ir kartu nežinoma. Ačiū išvykos organizatorei kolegei Gienai Kubiliūtei.

Živilė Muzikevičiūtė, lietuvių k. mokytoja

Žvaigždžių diena

Žvaigždžių diena

2019-06-07
Birželio 6 d. Didždvario gimnazijoje surengtas Žvaigždžių vakaras, skirtas olimpiadų, konkursų, varžybų, parodų nugalėtojams, jų tėvams ir mokytojams pagerbti.
 

 

            

 

Šiaulių Didždvario gimnazija, Vilniaus g. 188, LT- 76299 Šiauliai. Biudžetinė įstaiga, įmonės kodas: 190531375. Duomenys kaupiami ir saugomi VĮ Registrų centro Šiaulių filiale