« Atgal
2016-09-21
Atmintis
Rugsėjo 23 d. Lietuvoje minima Lietuvos žydų genocido diena. Didždvario gimnazijos skaitykloje parengta paroda "Niekada per amžius", skirta šiai dienai paminėti. Į parodos atidarymą atėjo ketvirtokai su istorijos mokytoja Asta Andžiuviene. Ketvirtokai su mokytoja diskutavo apie žydų tragediją antrojo pasaulinio karo metu. 
 
Rugsėjo 22 d. dalis Didždvario gimnazijos IV klasių mokinių ą aplankė paminklą, skirtą Šiaulių žydų geto likvidavimui. Mokiniai pagerbė žuvusiųjų atminimą iš akmenukų sudėdami simbolinę menorą. Istorijos mokytoja G. Kubiliūtė
Rugsėjo 21 d. Šiaulių Didždvario gimnazijos IIp klasės mokiniai, lydimi istorijos mokytojos Valdos Kizevičiūtės aplankė "Atminimo akmenis" – vietas Šiauliuose, kuriose šių metų rugpjūčio 29 d. įamžintas žydų tautybės šiauliečių, gyvenusių ir dirbusių Šiauliuose, atminimas. Nedidelės žalvarinės plytelės gatvių grindinyje yra sumontuotos prie Šiaulių miesto savivaldybės pastato ir Vilniaus g. bulvare prie 168 numeriu pažymėto namo. Taip įamžintas Holokausto aukų – ilgamečio Šiaulių viceburmistro Samuelio Petuchausko ir gydytojo Urijaus Rozumovskio atminimas.
 
"At­mi­ni­mo ak­me­nys" – me­mo­ria­li­nės ply­te­lės ho­lo­kaus­to au­koms at­min­ti – rugpjūčio pabaigoje atsirado ke­tu­riuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se: Vil­niu­je, Kau­ne, Šiau­liuo­se ir Pa­ne­vė­žy­je. Šio pro­jek­to at­si­ra­di­mą Lie­tu­vo­je ini­ci­ja­vo Lie­tu­vos žmo­gaus tei­sių cent­ras žemėlapių. Projektą Lietuvoje koordinavo Žmogaus teisių centras. Projekto sumanytojas – idėjos autorius, garsus vokiečių architektas ir menininkas Gunteris Demnigas.
"Atminimo akmenys" (vok. Stolpersteine) – nedidelės plytelės gatvės grindinyje, montuojamos šalia Holokausto aukų namų arba vietų, kuriose šie žmonės dirbo, mokėsi. Kiek­vie­na žal­va­rio len­te­lė pri­me­na žmo­gaus as­me­ni­nę is­to­ri­ją ir tra­ge­di­ją.
"Atminimo akmenų" memorialas yra išsibarstęs po 20 Europos valstybių bei šimtus miestų, 53 000 vietų. Jis skirtas atminti tūkstančiams žmonių, kurie dirbo ir kūrė daugelyje Europos miestų, bet Holokausto metu buvo tarsi ištrinti iš jų. Lietuva yra pirmoji iš Baltijos šalių ir 21 iš Europos šalių, prisijungusi prie šio projekto. Iš viso Lietuvoje atsirado devyniolika tokių atminimo akmenų.
Įamžinimui parenkami tik keli ar keliolika žmonių iš tūkstančių. Tai, ką reikėtų įamžinti, pasirenka vietos žydų bendruomenės – Lietuvoje tokius žmones pasiūlė Lietuvos žydų bendruomenė ir valstybinis Vilniaus Gaono žydų muziejus. Čia buvo įamžinti įvairiausi žmonės – sportininkas, politikas, dailininkė, gydytojai, restorano savininkai bei tie, kurie buvo nužudyti tokie jauni, kad nespėjo baigti gimnazijos. Tai buvę mūsų kaimynai, bendruomenės nariai.
Samuelis Petuchauskas (1894-1941)
Samuelis Petuchauskas – išskirtinis tarpukario Lietuvos savivaldybininkas iš Šiaulių. Nors buvo gimęs Vilniuje, S. Petuchauskas, atrodo, visą savo energiją skyrė tam, kad augantis pramoninis miestas taptų patogesnis ir modernesnis jo gyventojams: nuo vandentiekio gerinimo, muziejaus-bibliotekos rūmų statybos iki vidaus pasų. Keitėsi burmistrai, o S. Petuchauskas vis buvo išrenkamas Šiaulių viceburmistru. Ir taip – 20 metų, kol Maskva panaikino savivaldybes.
Prasidėjus pirmajai sovietinei okupacijai, Petuchauskai persikėlė į Vilnių. Šeima jau buvo įtraukta į vežamųjų į Sibirą sąrašus. Ko nespėjo padaryti viena okupacinė valdžia, pabaigė kita. Samuelis Petuchauskas buvo suimtas 1941 m. vasarą, sušaudytas tų pačių metų rugpjūtį Paneriuose.
Urijus Ro­zovs­kis (1871-1943)
Apie gydytoją Urijų Rozovskį išlikę nedaug ži­nių. Mu­zie­ji­nin­kams net ne­pa­vy­ko ras­ti jo fo­tog­ra­fi­jos. U. Ro­zovs­kis – vai­kų gy­dy­to­jas, Šiau­lių ap­skri­ties gy­dy­to­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­kas. Gi­mė 1871 me­tais. Me­di­ci­nos moks­lus bai­gė 1899 me­tais Char­ko­ve. Nuo 1928 iki 1929 me­tų bu­vo Šiau­lių ap­skri­ties gy­dy­to­jų drau­gi­jos pir­mi­nin­kas. Nuo 1934 me­tų dir­bo Pa­gy­žių (da­bar – Vy­tau­to) gat­vė­je, 101 na­me, iš­nuo­mo­to­se "Ozės" am­bu­la­to­ri­jos pa­tal­po­se. "Ozės" am­bu­la­to­ri­jo­je gy­dy­to­jai dirb­da­vo ne­mo­ka­mai, to­dėl jos veik­la bu­vo la­bai reikš­min­ga ne­tur­tin­giems žy­dų ir lie­tu­vių žmo­nėms.
Po 1943 me­tų lapk­ri­čio 5 die­nos Šiau­lių ge­te vo­kie­čių vyk­dy­tos "vai­kų ak­ci­jos", U. Ro­zovs­kis kar­tu su dar ke­liais suim­tai­siais, ne­no­rė­da­mas pa­lik­ti vai­kų, sa­vo no­ru iš­va­žia­vo į kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lą. 
 
Nuotraukos Simonos Litvinskaitės