Šventinis vakaras
Lapkričio 9 d. koncertų salėje „Saulė“ vyko šventinis vakaras, skirtas Didždvario gimnazijos įkūrimo 120-mečiui paminėti, vakaras, sukvietęs gausų būrį dirbančių ir dirbusių pedagogų, besimokančių mokinių ir jų tėvų, baigusių gimnaziją prieš metus, dešimt, dvidešimt ar net penkiasdešimt metų, miesto savivaldybės, mokyklų atstovų, socialinių partnerių.
„Laimė pajausti, kad nesi visiškai atsitiktinis, o išaugęs iš savosios praeities kaip paveldas. Tavasis egzistavimas tuo paaiškinamas ar net pateisinamas ir skatina su meile žvelgti atgal, t.y. ten, iš kur esi kilęs. Kas egzistuoja nuo seno, mes stengiamės išsaugoti tiems, kurie ateis po mūsų. Turiningai, kūrybingai, atsakingai gyventi šiandien, reiškia kurti istoriją, kuri turi išliekamąją vertę“, – šiais žodžiais ir iškilmingu gimnazijos vėliavos įnešimu buvo pradėtas baigiamasis jubiliejui paminėti skirtas renginys „Ex nihilo nihil fit“.
Garbūs svečiai: Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė, švietimo skyriaus vedėja Edita Minkuvienė, sveikino gimnaziją, teikė dovanas ir linkėjo dar ilgai gyvuoti, džiuginti miestą, šalį savo išskirtiniais pasiekimais.
Gimnazija užaugino nemažą būrį žinomų visuomenės ir kultūros veikėjų. Labai smagu, kad buvę mokiniai nepamiršta savo mokyklos ir toliau puoselėja gražius tarpusavio santykius, dalijasi savo žiniomis ir patirtimi. Itin pradžiugino buvusio 5-osios vidurinės mokyklos (taip Didždvario gimnazija vadinosi 1954–1994 m.) 1-osios laidos mokinio, dabar Vilniaus universiteto profesoriaus, habilituoto fizinių mokslų daktaro Juozo Vidmanto Vaitkaus dalyvavimas renginyje. Profesorius pasidalijo prisiminimais apie gyvenimą to meto mokykloje. O buvę didždvariečiai, tėvas ir sūnus Paulius ir Virginijus Barzinskiai, Evaldas Daujotas, dabar gimnazijos fizikos mokytojas, padovanojo po smagią dainą.
1999 m. buvusios gimnazijos direktorės Dalios Sabalienės šeimos dėka buvo įsteigta premija abiturientams, kurie nesavanaudiškai dirba gimnazijos labui, yra aktyvūs visuomeninėje veikloje, atsakingi, pareigingi ir pilietiški. Premija jau įteikta 39 abiturientams. Jų vardu gimnaziją su jubiliejumi sveikino Kamilė Šeraitė, Lietuvos Respublikos seimo nario padėjėja, politologė, ir Fausta Roznytė, Vilniaus universiteto studentė. Abi merginos akcentavo, kad būtent gimnazija padėjo tvirtus pamatus jų ateičiai, kad ir šiandien jos palaiko stiprų ryšį su gimnazija. Tėvų asmeninis pavyzdys – pats geriausias jaunosios kartos mokytojas. Apie tai kalbėjo gimnazijos tarybos pirmininkė, Tėvų klubo prezidentė Einora Lomeikienė, tai įrodė ir jau penkiolika metų gyvuojantis tėvų tautinių šokių kolektyvas „Va jaunas“.
Kai pamini Didždvario gimnaziją, dauguma ją sieja su dviem dalykais: trylika metų įgyvendinama Tarptautinio bakalaureato diplomo programa ir trisdešimt septynerius metus gyvuojančiu vaikų ir jaunimo tautinių šokių ansambliu „Šėltinis“ (vadovai Violeta ir Romualdas Laugaliai), jungiančiu dvi mokyklas – mūsų gimnaziją ir Jovaro progimnaziją. Progimnazijos direktorius Arvydas Kukanauza, jo žodžiais tariant, gimnazijos direktoriui Vitaliui Balsevičiui, vyresniajam broliui, įteikęs dovaną, linkėjo dar daug prasmingų, gražių bendradarbiavimo metų. Ne tik istorinis, bet ir meilės ryšys sieja mūsų ir J. Janonio gimnazijas, mat mergaičių ir berniukų gimnazijų mokiniai kartu kūrę spektaklius, organizavę šokių vakarus, šventes, bet ir kaštonų alėjoje skirdavę pasimatymus. „Džiaugiamės, kad ir šiandien tęsiame tradiciją – kartu vis tebešvenčiame Užgavėnes ir valgome blynus“, – kalbėjo J. Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis.
Renginį vainikavo gimnazistų priesaika: „Savo draugų, gimnazistų, mokytojų bei visos Didždvario gimnazijos bendruomenės akivaizdoje prisiekiu, kad visas mano gyvenimas tebūnie skirtas tarnauti Lietuvai ir savo gimnazijai. Saugosiu jos garbę, autoritetą bei neliečiamumą nuo pat pirmosios dienos iki abiturientų išleistuvių ir net po to garbinsiu jos didybę. Gerbsiu savo mokytojus ir kiekvieną gimnazijos narį, perduosiu šį įprotį jaunesniems. Sąžiningai, garbingai ir nesavanaudiškai dirbsiu Didždvario gimnazijai ir gimnazistams. Visada būsiu tolerantiškas kitoms gimnazistų pažiūroms, išvadoms, idėjoms, nuomonėms, tautybėms, religijoms, rasėms, socialinėms nepriklausomybėms. Net ir verčiamas niekada nesutiksiu, kad mano žinios būtų panaudotos piktiems kėslams ir nukreiptos prieš gimnazijos ramybę ir taiką. Jei nepažeisiu šios iškilmingos, laisvai ir garbingai duotos priesaikos, tebūnie man leista vadintis Didždvario gimnazijos gimnazisto vardu. Tepadeda man Didždvario gimnazijos gimnazistai, mokytojai ir bendruomenės nariai. Ir šiandien prisiekiame laikytis šios garbingos priesaikos. Puoselėti pradėtas tradicijas ir kurti naujas, vertas šios gimnazijos garbingos istorijos.“ Vakaro vedėja, šio renginio režisierė, neformaliojo švietimo ir pagalbos skyriaus vedėja Daiva Trijonienė renginio metu ne kartą akcentavo, kad mūsų gimnazija ypatinga savo dirbančiais ir besimokančiais, gebančiais kurti ypatingą atmosferą, atsakingai tęsiančiais jau ne vieną dešimtmetį puoselėjamas tradicijas, suvokiančiais, kad gimnazija yra neatsiejama miesto, šalies kultūros ir istorijos dalis.
Audronė Saldauskienė ir Daiva Trijonienė, skyrių vedėjos
Nuotraukos: Airido Briko
